Nerkime į kavos pasaulį plačiąja prasme ir pažinkime dar vieno krašto tradicinį kavos gėrimą ir jo vartojimo ritualus – tai arabiška kava. Šis pavadinimas apibūdina ne tik kavos paruošimo būdą, bet ir ištisą kultūrą bei istorinį palikimą. Neįprasti indai, savotiškas pupelių skrudinimas, įdomus užkandžio pasirinkimas šalia gėrimo – štai kokios detalės būdingos arabiškai kavai. Nustebsite ir sužinoję apie jos vartojimo ritualus bei panirę į jos istoriją.
Kas yra arabiška kava?
Pirmiausiai, arabiška kava galime pavadinti gėrimą, kilusį iš Viduriniųjų Rytų šalių, tokių kaip Saudo Arabija, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, Jemenas, kitos Persų įlankos šalys. Čia itin puoselėjamas kavos ruošimas iš silpnai paskrudintų arabikos rūšies kavos pupelių, jos pilstymas iš tradicinio žalvarinio indo dallah ir kavospatiekimas mažuose puodeliuose be ąselės finjan. Kava geriama becukraus ir be pieno, bet su išraiškingais prieskoniais, tokiais kaip kardamonas, kartais šafranas, gvazdikėliai ar cinamonas. O svetingumą svečiams rodantys arabai prie kavos taip pat patiekia ir datulių ar kitokių saldumynų (baklavos, chalvos).
Kalbant apie patį gėrimą, arabiškos kavos skonis labai skiriasi nuo mums įprastos kavos ir dažnai nustebina pirmą kartą ragaujančius. Dėl silpno skrudinimo ji būna šviesios, net gelsvos spalvos. Tai atsiliepia ir kavos skoniui – juntamas kone žoliškas skonis, kurį persmelkia įdėtas prieskonis (dažniausiai kardamonas). Taip pat justi lengvas rūgštumas, nekartus, švelnus poskonis. Dėl šių savybių arabiška kava galimai artimesnė žolelių arbatai su kavos prieskoniu, o ne tradicinei skrudintai kavai.

Arabiška kava – ką sako jos kilmės istorija?
Tikri kavos entuziastai žino, kad kava pirmiausia kildinama iš Etiopijos, nes ten natūraliai auga kavamedžiai. Tačiau gėrimo forma, kurią šiandien vadiname arabiška kava, susiformavo Jemene apie XV a. Čia netgi gimė dabartinės kavos pavadinimas iš arabiško žodžio qahwa. O Jemeno uostamiestis Moka (Mocha) tapo pirmuoju didžiuoju kavos prekybos centru pasaulyje. Iš Jemeno kavos plitimo kelias tęsėti į Saudo Arabiją, Turkiją, galiausiai ir Europą.
Arabijos šalyse kava iš pradžių turėjo religinę reikšmę, nes šį gėrimą pradėjo vartoti sufijų vienuoliai. Tai buvo laikoma dvasiniu gėrimu, o ne kasdieniu malonumu, nes kava padėdavo išlikti budriems per naktines maldas.
Dėl ribotų technologijų, vietinio skonio ir siekio išlaikyti švarų, „neapsunkinantį“ protą, ankstyvoji arabiška kava buvo labai šviesiai skrudinama, verdama su vandeniu ir prieskoniais (ypač kardamonu) bei geriama be cukraus. Šios ruošimo tradicijos išliko iki šių dienų bei įgavo kitą – svetingumo, pagarbos, socialinio ryšio – simbolį, neatsiejamą nuo vestuvių, susitarimų, susitikimų bei tapusi nacionalinės tapatybės dalimi.
Kaip ruošiama arabiška kava?
Paruošti arabišką kavą nesudėtinga, tačiau svarbiau išlaikyti pagarbą svečiui. Pupelės skrudinamos labai šviesiai (iki gelsvos spalvos), tradiciškai – ant atviros ugnies, o procesas atliekamas svečio akivaizdoje, taip išreiškiant pagarbą.
Vėliau kavos pupelės grūdamos grūstuve, beveik visada dedama kardamono (kai kuriuose regionuose ir kitokių prieskonių). Kava verdama specialiame inde, jai neleidžiama pervirti, kad liktų lengva. Cukrus niekada nededamas.
Arabiškos kavos variacijos
Nors autentiška arabiška kava ir jos paruošimas atrodytų itin konservatyvus, tačiau ji neturi vieno recepto – jos skonis ir paruošimas keičiasi priklausomai nuo regiono, progos ir vietinių tradicijų. Kiekviena arabų šalis pakoreguoja receptą, todėl turime kelias arabiškos kavos variacijas:
- Qahwa Safra (geltonoji kava) laikoma klasikine ceremonine arabiška kava, kuri dažnai geriama Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Gėrimui būdinga labai šviesiai skrudintos pupelės, daug kardamono, dažnai ir šafrano, itin šviesi, beveik gelsva spalva, labai švelnus, aromatinis skonis.
- Labai panaši, bet absoliučiai autentiška kava laikoma Qahwa Khaleeji (Persijos įlankos stiliaus kava). Kaip ir įprasta, ji yra labai šviesios spalvos su kardamonu ir šafranu, itin subtiliu ir „skaidriu“ skoniu, pilama labai mažais kiekiais. Ją jungia bendra Kataro, Kuveito, Jungtinių Arabų Emyratų tradicija bei glaudžiai susijusi su Majlis etiketu.
- Jemeno Qishr (kava be kavos), kuri gali skambėti kaip labiausiai netikėta variacija, nes ji ruošiama iš kavos uogų minkštimo, o ne pupelių. Tai it arbata, kuri geriama su imbieru, kartais cinamonu. Ji labai lengva, arbatiška beveik be kofeino ir populiari Jemene.
- Omano qahwa bene aromatiškiausias gėrimas, nes joje vyrauja kardamonas, rožių vanduo, kartais šafranas. Jos skonis gėliškas, minkštas.
- Qahwa Ahmar – raudonoji kava, turinti atspaplvio dėl tamsesnio skrudinimo. Jai būdinga vidutiniškai skrudintos pupelės, mažiau prieskonių (kartais tik kardamonas), tamsesnė, rusvai raudona spalva bei stipresnis, „kaviškesnis“ skonis. Gėrimas dažnesnis Hidžazo regione (vakarinėje Saudo Arabijoje) ir istoriškai laikoma pereinamąja forma tarp arabiškos ir turkiškos kavos bei kasdieniškesne versija.
- Qahwa Al-Laban arba pieniška kava yra neklasikinė, bet regioniškai autentiška variacija, kurioje naudojamas pienas. Kava ruošiama su laban (fermentuotu pieno gėrimu) arba pienu, todėl gėrimas įgauna labai švelnaus, beveik kreminio skonio, turi mažiau kartumo. Ji kartais geriama ryte ar per Ramadano laikotarpį Arabijos pusiasalyje, ypač kaimiškuose regionuose. Ji laikoma maistinga, ne ceremonine kava.

Arabiškos kavos vartojimo tradicijos
Arabai kavą geria laikydamiesi tam tikrų etiketo taisyklių, kurių dėka susikūrė specifinėa rabiškos kavos vartojimo kultūra:
- Namuose kavą pila kavininkas ar šeimininkas, nes tai laikoma garbinga pareiga, dažnai patikima šeimos galvai.
- Arabišką kavą patiekti reikia mažuose puodeliuose finjan, jį pripildant maždaug trečdaliu. Pirmas puodelis patiekiamas vyriausiam ar garbingiausiam svečiui.
- Paprastai tokios kavos išgeriama 1–3 puodeliai (pirmasis – pagarbos, antrasis – malonumo, trečiasis – bendrystės). Svetingas šeimininkas kavos svečiui pils kaskart, kai puodelis ištuštės, todėl norint atsisakyti, reikia lengvai papurtyti tuščią puodelį.
Dėl šių ritualų, vertybių perdavimo ir simbolinės reikšmės, arabiška kava nuo 2015 metų tapo UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašo dalimi.
Majlis – arabiškos kavos „stotelė“
Kalbėdami apie arabišką kavą, būtina paminėti ir itin šiai kultūrai būdingą vietą Majlis. Tai tradicinė arabiška bendravimo erdvė ir institucija, kurioje vyksta pokalbiai, sprendimų priėmimas, svetingumas ir ritualai. Tai būtent ta pagrindinė vieta, kur gyvena arabiškos kavos tradicija.

Majlis vietą galima įvardinti kelias erdves:
- Palapinę, gyvuojančiąbeduinų tradicijoje
- Atskirą kambarį namuose
- Viešą erdvę bendruomenėje ar valdovo rezidencijoje.
Nors Majlis ilgainiui bėgant keitė savo interjerą (šiuolaikiniai esti su sofomis, kondicionieriumi ir Wi-Fi), tačiau išliko jos pagrindinės funkcijos – čia žmonės susėda lygiomis teisėmis kalbėtis.
Autentiškas arabiškos kavos receptas – tai įmanoma ir namuose!
O kaipgi pajusti arabiškos kavos ruošimo ir tradicijų aurą, jeigu ne bandymas pasigaminti tokios kavos savo rankomis? Taip, tokią kavą įmanoma pasiruošti net ir be specialių indų, bet vardan originalumo išlaikysime ir tokį variantą.
Reikės:
- 1 l vandens
- 3–4 valg. š. labai šviesiai skrudintos arabikos (rupiai maltos). Jei neturi labai šviesiai skrudintos kavos – rinkis šviesiausią, kokią rasi.
- 1–1½ arb. š. šviežiai malto kardamono
- (nebūtina, bet autentiška):
- 2–3 šafrano siūleliai
- 1 mažas gvazdikėlis
Gaminimas:
- Supilk vandenį į puodą arba dallah ąsotį ir vandenį užvirink.
- Suberk maltą kavą į verdantį vandenį, nemaišyk, virk 10–12 min. ant labai silpnos ugnies.
- Indą nuimk nuo ugnies, leisk nusistovėti ir nuosėdoms nusėsti apie 2–3 min.
- Įdėk kardamoną (ir kitus prieskonius), leisk pritraukti 2–3 min. Tik neužvirink dar kartą.
- Atsargiai perpilk į kitą indą, kad nepatektų tirščių ir papilstyk į mažus puodelius.

Šaltiniai:
https://colipsecoffee.com/blogs/coffee/arabic
https://perfectdailygrind.com/2022/07/what-is-qahwa-coffee/
https://ich.unesco.org/en/RL/arabic-coffee-a-symbol-of-generosity-02111
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
