Kava ir vaistai: kurių vaistų geriau nevartoti kartu su kava

Turinys

Kava yra vienas iš populiariausių gėrimų pasaulyje, kurio istorija siekia net kelis šimtmečius. Kava mėgstama dėl savo gebėjimo padidinti energiją ir pagerinti budrumą. Tačiau šiandieninėje visuomenėje neretai iškyla klausimas, kaip suderinami kava ir vaistai: ar visais atvejais galima saugiai gerti kavą, vartojant tam tikrus vaistus. Problema tuo gilesnė, kuo labiau išsivystę pasaulio šalys, būtent jose įvairių vaistų vartojimas yra didžiausias.

Straipsnyje pasidalinsime, kokią įtaką kava gali turėti vartojamiems vaistams ir atvirkščiai. Taip pat aptarsime atvejus, kai kavos ir vaistų vartojimas yra nesuderinamas.

Kavos sudėtis ir poveikis

Visų pirma, pradėkime nuo to, kad trumpai aptarsime kavos sudėtį ir kokį poveikį organizmui ji turi. Net jeigu atrodo, kad apie kavą jau žinote viską, tuomet tebūnie tai trumpas priminimas, prieš keliaujant prie pagrindinės temos.

Kava yra sudėtingas gėrimas, kuriame randama daugiau nei tūkstantis įvairių cheminių junginių. Tad įsivaizduokite, kiek dar mažai mes žinome apie kavą ir jos poveikį? Pagrindinė, žinomiausia ir labiausiai tyrinėjama kavos sudedamoji dalis yra kofeinas. Tai natūralus centrinės nervų sistemos stimuliatorius, kuris veikia blokuodamas adenozino receptorius smegenyse. Tai sumažina nuovargio pojūtį ir padidina budrumą.

Kavos sudėtyje taip pat yra antioksidantų, tokių kaip chlorogeninės rūgštys, kurios pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Taip pat yra kitų junginių, pvz., diterpenų (kafestolio ir kaveolio), galinčio turėti įtakos sveikatai.

Kaip veikia vaistai?

Trumpai atsakyti į šį klausimą tikrai neįmanoma, nes kaip yra įvairiausių ligų bei joms gydyti skirtų vaistų, taip ir jų mechanizmai yra be galo įvairūs bei skirtingi. Faktas tas, kad vaistų veikimas priklauso nuo specifinių veikliųjų medžiagų, kurios veikia tam tikrus biologinius procesus organizme. Vaistai gali veikti organizmo receptorius, fermentus, ląstelių mechanizmus ar pan., kad būtų pasiektas pageidaujamas terapinis vaistų poveikis.

Vaistų veiksmingumas ir saugumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip teisingai parinkta ir vartojama dozė, vartojimo būdas, asmens amžius, lytis, genetika, mitybos įpročiai bei kiti veiksniai.

Kaip kava gali įtakoti vaistų poveikį

Kava gali įtakoti vaistų vartojimą bei efektyvumą įvairiais būdais. Kadangi tai sudėtingas ir daug sudedamųjų dalių turintis gėrimas, jos įtaka vartojamiems vaistams gali būti labai įvairi ir skirtinga. Tačiau kofeinas išlieka pagrindine sudedamąja kavos dalimi, darančia įtaką vaistų poveikiui. Jis gali turėti įtakos daugelio vaistų absorbcijai, pasiskirstymui, metabolizmui bei pašalinimui. Kofeino sąveika su vaistais gali padidinti šalutinį vaistų poveikį, sukelti toksiškumą ir net sumažinti vaistų gydymo efektyvumą.

Kava ir vaistai – kurių vaistų geriau niekada nevartoti su kava?

Kavos ir vaistų sąveika gali turėti įvairių pasekmių, priklausomai nuo vartojamų vaistų ir individualių organizmo ypatumų. Keletas vaistų bei ligų pavyzdžių, kuriems kavos vartojimas gali turėti reikšmingos įtakos:

Antibiotikai (pvz., ciprofloksacinas, norfloksacinas) gali slopinti kofeino metabolizmą, dėl ko padidėja kofeino lygis kraujyje. Tai gali sukelti šalutinius poveikius: nerimą, nemigą, širdies ritmo sutrikimus ir pan.
Antidepresantai (pvz., fluoksetinas). Kai kurie antidepresantai gali sąveikauti su kavoje esančiu kofeinu, padidindami kofeino poveikį arba atvirkščiai – mažindami vaisto efektyvumą. Tai gali sukelti padidėjusį nervingumą ar nerimą. Todėl rekomenduojama išgėrus antidepresantų kurį laiką nevartoti kavos.
Antipsichoziniai vaistai (pvz., klozapinas). Kofeinas gali padidinti klozapino koncentraciją kraujyje, dėl ko gali padidėti šalutinių reiškinių, tokių kaip sedacija (sąmonės slopinimas), rizika.
Kraujo spaudimą mažinantys vaistai (pvz., propranololis) lėtina širdies ritmą. Tai reiškia, kad širdžiai nereikia taip smarkiai dirbti, kad aprūpintų krauju visas organizmo ląsteles. Tačiau kofeinas gali sumažinti šių vaistų poveikį ir efektyvumą ir taip padidinti kraujo spaudimą bei širdies ritmą.
Antikoaguliantai (pvz., varfarinas) – tai kraują skystinantys vaistai, naudojami siekiant išvengti krešulių ir trombų susidarymo kraujagyslėse. Kofeinas turi įtakos šių vaistų metabolizmui, todėl gali būti sunkiau reguliuoti kraujo krešumą ir taip padidėja kraujavimo bei trombozės rizika.
Osteoporozės vaistai (pvz.., alendronatas) itin dažnai yra vartojami moterų vyresniame amžiuje bei išgyvenančių menopauzę, dėl ko jų kaulai ima retėti, tampa trapesni. Kava gali sumažinti osteoporozės gydymui skirtų vaistų absorbciją (pasisavinimą), todėl rekomenduojama juos gerti su vandeniu ir kurį laiką po vartojimo susilaikyti nuo kavos gėrimo.
Geriamieji kontraceptikai gali sulėtinti kofeino metabolizmą, todėl kofeino poveikis organizmui gali trukti ilgiau ir būti intensyvesnis. Tačiau kava šių vaistų efektyvumui neturi įtakos.
Gliukozės kiekį mažinantys vaistai gali tapti mažiau veiksmingi ir sunkiau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, nes vartojant kavą (ar bet kurį kitą kofeino turintį gėrimą) gali padidėti gliukozės ir insulino koncentracija kraujyje.
Astmos vaistai (pvz., teofilinas) lengvina ligos eigą ir simptomus, praplėsdami bronchus ir atpalaiduodami kvėpavimo takus. Kofeinas ir teofilinas yra struktūriškai panašūs, todėl kava gali sustiprinti šių vaistų poveikį ir padidinti šalutinių poveikių riziką.
Šlapimą varantys vaistai (diuretikai). Kofeinas pats turi diuretinį poveikį , todėl vartojant kartu su diuretiniais vaistais gali padidėti skysčių ir elektrolitų netekimas, dėl ko gali kilti dehidratacija ar elektrolitų disbalansas.
Skydliaukei skirti vaistai (pvz., tiroksinas) vartojami tuo pačiu metu su kava, gali būti prasčiau absorbuojami ir dėl to mažiau pasisavinami. Todėl tarp kavos vartojimo ir skydliaukės hormonams reguliuoti skirtų vaistų turi praeiti bent 30–60 min.
Vaistai nuo peršalimo ar alergijos (pvz., pseudoefedrinas, feksofenadinas) yra vartojami daugelio žmonių visame pasaulyje. Tai turbūt vieni dažniausiai naudojamų vaistų. Tačiau vartojant kartu su kava gali sustiprėti šių vaistų sukeliami šalutiniai poveikiai, tokie kaip neramumas ar negalėjimas užmigti.
Vaistai nuo Alzheimerio (pvz., donepezilas, galantaminas) ligos apsaugo neuromediatorių acetilcholiną, o didelis kavos kiekis pablogina šį apsauginį poveikį. Kavoje esantis kofeinas stiprina kraujo ir smegenų barjerą ir gali sumažinti vaisto patekimą į smegenis.
Melatoninas yra natūralus hormonas, kurį gamina kūnas ir kuris padeda jaustis mieguistu naktį. Jis taip pat parduodamas kaip maisto papildas. Kofeinas atlieka visiškai priešingą darbą nei melatoninas. Dėl to gali padidėti budrumas ir gali būti sunku užmigti. Todėl vaistas gali tapti visiškai neveiksmingas.

Atsargumo priemonės, vartojant vaistus ir kavą

Norint saugiai vartoti vaistus ir juos suderinti su kavos vartojimu, svarbu atsižvelgti į šias rekomendacijas:

Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Prieš vartodami vaistus, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistais dėl jų sąveikos ir galimybės vartoti kartu su kava.
Stebėkite kofeino suvartojimą. Jeigu vartojate vaistus, kurie gali sąveikauti su kofeinu, apsvarstykite galimybę sumažinti suvartojamos kavos kiekį arba atidėkite jos gėrimą vėlesniam laikui negu geriami vaistai.
Atsižvelkite į individualius organizmo ypatumus. Kai kurie žmonės jautresni kofeinui dėl genetinių veiksnių arba sveikatos būklės. Atsižvelkite į savo organizmo reakcijas ir koreguokite kavos vartojimą pagal individualius poreikius.

Kava yra svarbi daugelio žmonių kasdienybės dalis, tačiau jos sąveika su vaistais gali turėti neigiamų pasekmių. Pasirūpinkite savo sveikata ir atkreipkite dėmesį į tai, kaip jūsų organizmas reaguoja į kavos ir vaistų derinius.

Šaltiniai:

Kava ir vaistai: koks galimas jų poveikis ir kurių vaistų geriau nevartoti kartu su kava?