Jeigu rudenį parkuose pastebite prikritusių kaštonų, tai jų drąsiai galite prisirinkti. Paklausite: „O ką su jais veikti?” Ogi pasiruošti kiek neįprasto gėrimo, tokio kaip kaštonų kava! Tai gėrimas, kuris tenkina ne kiekvieno įgeidį, bet yra savotiškas kavos pakaitalas – kitokia kava, žadinanti skonio receptorius. Nors kaštonai ir turi kiek nuodingų medžiagų, tačiau iš žaliavos galima „išdanginti” visus įmanomus toksinus ir juos tinkamai paruošti namų sąlygomis.
Mokslininkai kažko tai neskuba nagrinėti kaštonų kavos naudos, tačiau jau seniai žinoma, kokiomis nepaprastomis savybėmis pasižymi kaštonų sėklos, lapai, žiedai ar žievė. Pradedant venų ligų ir hemorojaus sukeltų simptomų pagerinimu, baigiant priedu šampūnuose – štai kokie neįprasti kaštono (o gal ir jo kavos) pranašumai.
Kaštonas – augalo biologija ir paplitimas
Dauguma žmonių žino, kaip atrodo iki 40 metrų aukščio užaugantis lapuotis medis – paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum), sapindinių (Sapindaceae) šeimos atstovas. Jo laja gausiai šakota, plati, tanki, lapai dantytai sudėtiniai, sudaryti iš 5–7 skiaučių. Įstabiuose žiedynuose po 20–50 išsidėstę žiedai pasirodo gegužės–birželio mėnesiais ir paprastai būna balti su rausva dėme, labai dekoratyvūs ir kvapnūs. Iš jų susiformuoja 1–5 vaisių, kuriuose yra 1 (retais atvejais 2–3) sėkla, panaši į riešutą. Taip, tas šokoladinės spalvos, 2–7 cm skersmens rutulio formos darinys yra sėkla, kurią gaubia dygliuotas vaisiaus kevalas. Būtent sėklas įmanoma panaudoti kavai gaminti ar vaistinei žaliavai ruošti.
Nemažai maišaties (bent jau Europoje) įneša į kaštonus panašūs, valgomus vaisius brandinantys kaštainiai (Castanea), bet Lietuvoje šios rūšys beveik neauginamos, todėl ir supainioti augalų nėra kaip.
Paprastieji kaštonai yra kilę iš Balkanų, Vakarų Azijos ir Himalajų. Šiandien šis medis auginamas dekoratyviniais tikslais parkuose ir soduose vidutinio klimato zonose visame pasaulyje, ypač Šiaurės ir Vakarų Europoje.
Naudingi junginiai, slypintys kaštonų organuose
Jei kiemo pakrašty auga kaštonas, tai jį visą galite panaudoti savo reikmėms. Nereikia laukti, kuomet rudenį ant žemės pradės kristi kaštono vaisiai su sėklomis, nes vaistinei žaliavai galite lupti žievę nuo jaunų šakelių, skinti pusiau prasiskleidusius žiedus, skabyti žalius lapus ir rinkti dar neišsprogusius vaisius. Tik reikia žinoti, kad atskiros kaštono dalys pasižymi skirtingomis savybėmis ir junginiais, pavyzdžiui:
- Jauna šakelių žievė turi glikozidų, saponino escino, raugų, mineralinių medžiagų, eterinio aliejaus.
- Žiedai ir lapai yra puikus šaltinis biologiškai aktyvių junginių, tokių kaip flavanoliai, fenolinės rūgštys, kvercetinas, antocianinai, kvercitrinas, rutinas, izokvercitrinas. Lapuose taip pat yra antioksidantų karotinoidų, chlorofilo, spireozido, luteino, astragalino, violeksantino, glikozidų, o žieduose išskirtinai aptinkama ir pektinų.
- Dar neišsprogę kaštono vaisiai su žaliu kevalu yra tinkamiausi vaistinei žaliavai, tačiau kavai ruošti geriau palaukti, kol sėklos subręsta. Vaisiuose randama vitaminų (B1, B2, B6, B12, H), cholino, pantoteno, nikotino, inozito, o sėklose – vitamino C, escino, fitosterolio, krakmolo, baltymų, spireozido, kamferolio, astragalino, spinasterolio, taninų, citrinos rūgšties, kumarinų.
Turėkite omenyje, kad visi kaštonų organai yra truputį nuodingi, nes turi saponinų.
Kaštonų kavos ir kitų preparatų nauda
Minėtieji burtažodžius primenantys junginių pavadinimai greičiausiai nieko nesako, todėl išsiaiškinkime, kokių savybių atneša kaštonuose esančios naudingosios medžiagos. Kiek žinoma, kaštonų preparatai:
- Veikia kraujagysles, ypač silpnas venų sieneles, todėl vartojami kojų venų varikozei, aterosklerozei, flebitui (venų uždegimui) gydyti. Jie sumažina kojų sunkumo jausmą, naktinį kojų mėšlungį, niežulį ir patinimą, apsaugo nuo fermentų poveikio trapias kapiliarines venas.
- Turi teigiamos įtakos širdžiai ir kraujagyslėms, mažina krešulių susidarymą.
- Didina skysčių pralaidumą, todėl gali padėti pašalinti vandens perteklių iš audinių. Diuretinės kaštonų savybės pasitarnauja limfotakos sistemos veiksmingumui.
- Mažina pooperacinę edemą ir krūties patinimą.
- Vartojami kaip vaistai nuo viduriavimo ir hemorojaus, taip pat kaip natūrali priemonė nuo bronchito ir kokliušo.
- Kadangi kaštonų ekstraktai yra toksiški, jie natūraliai tampa antibakterinėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis ir priešgrybelinėmis medžiagomis.
- Dėl putojančių savybių, kaštonų junginiai taip pat naudojami kaip sudėtinės medžiagos įvairiose kosmetikos priemonėse, pavyzdžiui, šampūnuose, dušo želė, kremuose, losjonuose ir dantų pastose. Šias priemones iš kaštonų galima pasigaminti ir namuose.
Didžiausią įtaką kaštonų preparatams daro escinas. Tai medžiaga, kuri veikia priešuždegimiškai, pasižymi dideliu antioksidaciniu aktyvumu ir efektyviai sugaudo kenksmingus laisvuosius deguonies junginius. Netgi teigiama, kad escinas antioksidaciniu požiūriu veikia geriau, nei vitaminas E. Dar didesnės liaupsės skiriamos escinui dėl to, kad mokslinių tyrimų rezultatai patvirtina jo savybę stipriai inhibuoti leukeminių ląstelių proliferaciją. Tai suteikia tvirtą pagrindą tyrimams su vėžinėmis ląstelėmis ir įvairių rūšių vėžiu.
Kaštonų kavos nauda mažai tyrinėta, todėl sunku išskirti charakteristikas, kuriomis šis gėrimas būtų turtingas ir išimtinis.
Kaip ruošiama žaliava kaštonų kavai?
Kadangi kaštonų kavą gaminsite iš sėklų (rudos spalvos „riešutėlių“), jas reikės rinkti rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), kai tik su kevalu nukrenta ant žemės. Nukritę vaisiai su sėklomis rodo, kad jie yra visiškai sunokę, o tokių ir reikia prisirinkti kavai ruošti. Toliau atlikite šiuos žingsnius:
- Prinokę kaštonai šiek tiek padžiovinami, kad branduoliai lengviau atsiskirtų nuo rudos luobelės.
- Luobelę reikia atskirti ir pašalinti, kad liktų tik riešuto branduolys.
- Tuomet kaštonus apie 1 valandą virkite piene.
- Apvirtus kaštonus padžiovinkite 60 °C temperatūroje, pasmulkinkite ir sukapokite į gabaliukus.
- Kelioms minutėms kaštonų gabaliukus pašaukite į 180 °C temperatūros orkaitę. Paskrudinkite tol, kol jie taps rusvos spalvos.
- Atvėsintus kaštonų gabaliukus sumalkite ir taip turėsite žaliavą kavai.
Kaštonų kava: paruošimas ir savybės
Kaštonų sėklos gali būti naudojamos kaip kavos pakaitalas, tačiau pati kaštonų kava turi kartaus, aitraus, sutraukiančio skonio, todėl yra ne visų mėgstama. Visgi norint pasiruošti kavos puodelį, kai kuriuos atgraso ir gana ilgas kaštonų paruošimo procesas, bet šis etapas yra būtinas. Žalios, neapdorotos sėklos žmonėms yra toksiškos, bet šį efektą eliminuoja kaštonų virimas ir skrudinimas. O kai jau turite pasiruošę sumaltų kaštonų miltelių, tuomet kavos pasiruošti ilgai netruks. Vienas iš variantų yra šis, kuriam reikės:
- 500 ml pieno ar vandens
- 1 šaukšto paruoštų skrudintų kaštonų miltelių
- Grietinėlės (pagal skonį ir poreikį)
- Cukraus ar kito saldiklio (pagal poreikį)
Paruošimas:
- Užkaiskite vandenį ar pieną (arba jų mišinį).
- Kai skystis užvirs, berkite skrudintų kaštonų miltelių ir pavirkite kelias minutes.
- Nukaiskite indą ir šiek tiek atvėsinkite. Jeigu yra poreikis, pagardinkite grietinėle bei saldikliu.
Kokį šalutinį poveiki gali sukelti kaštonų kava ar preparatai
Pajusti kaštonų kavos (ar kitų preparatų) skonį ir naudą gali ne kiekvienas žmogus. Žalingą poveikį daro išgirtasis saponinas escinas, kuris prie visos puokštės gėrybių dar ir veikia kaip nuodas. Jis sukelia hemolizę, todėl gali nulemti negrįžtamą raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimą. Ši ir kitos medžiagos lemia tai, kad kaštonų kavos ar preparatų negalima vartoti kai kuriems žmonėms.
- Kaštonų ekstraktai gali turėti silpną kraują skystinantį poveikį, todėl venkite juos vartoti kartu su aspirinu ar kitais antikoaguliantais.
- Kai kuriems vartotojams gali pasireikšti toks šalutinis poveikis, kaip pilvo pūtimas, niežulys, bėrimas, pykinimas ir galvos svaigimas.
- Escinas gali pabloginti inkstų ligomis sergančių žmonių inkstų funkciją, todėl šiomis ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama nevartoti kaštonų ekstraktų.
- Kepenų ligomis sergantys žmonės taip pat turėtų vengti kaštonų ekstraktų.
- Nerekomenduojama kaštonų kavos ar ekstraktų vartoti nėščiosioms ir krūtimi maitinančios moterims.
Svarbu! Neapdorotų kaštonų sėklų niekada negalima vartoti žalių, nes jos laikomos toksiškomis. Suvalgius vos vieną sėklą gali kilti rimtų virškinimo sutrikimų, netgi yra žinoma apsinuodijimo atvejų, kurių pasekmės buvo mirtinos.
Šaltiniai:
https://thewonkypotapothecary.wordpress.com/2019/05/20/horse-chestnut/
Tyrimai:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/B9780123756886100763
https://www.mdpi.com/1420-3049/27/7/2279
https://www.jstage.jst.go.jp/article/jvms/67/7/67_7_731/_article/-char/ja/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.