Dažniausiai kavos pupelių skrudinimas ir malimas yra neatsiejamas tikros kavos ruošimo procesas. Vis dėlto, egzistuoja ir žalia kava, ruošiama iš neskrudintų pupelių, o šis gėrimas praplečia kavos variacijas ir suteikia naują patirtį. O kuo žalia kava išskirtinė? Tai gėrimas, išlaikantis tam tikras sveikatai naudingas medžiagas, kurios įprastai pasikeistų ar degraduotų ruošiant juodą kavą ir pupeles apdorojant karščiu. Be abejo, skirtumai pastebimi ir žalios kavos skoninių bei aromatinių savybių profilyje. Be kita ko, negalima atmesti ir galimų šalutinių poveikių, kurių išlieka net pupelių neskrudinant. Taigi, aptarsime, kuo įdomi žalioji kava bei kaip ją ruošti skirtingais būdais.
Kas yra žalia kava?
Žalia kava yra ne kas kita, o kavos gėrimas iš neapskrudintų kavos pupelių. Skrudinimas (veikimas aukšta temperatūra) pakeičia daugumos cheminių molekulių struktūrą, dėl ko išsiskiria būdingas kavos aromatas, susikoncentruoja kofeinas ir išlaisvinami kiti junginiai. Tuo tarpu žalios kavos pupelės išlaiko pirminius elementus, dėl ko gėrimas tampa subtilesnis, bet neatspindintis tikros kavos.
Nustatyta, kad tokio žalios kavos gėrimo skonis yra švelnesnis, rūgštesnis, gaivesnis, labiau primenantis arbatą, o ne klasikinę kavą. Jam būdingas augalinis, žolinis skonis, šiek tiek su citrusų natomis, bet neturintis kartumo ar skrudintos kavos saldumo.
Tą patį galima pasakyti ir apie žalios kavos aromatą, kuris yra neišskirtinis, neintensyvus, švelnus. Kvapas gali priminti žalią arbatą, žolę, šieną, kartais – žalius riešutus.
Be abejo, iš žalių pupelių paruošta kava nebus juoda – vanduo esti šviesiai gelsvai žalsvas arba geltonai žalias, tekstūra aiški, skaidri, ne aliejinga kaip skrudintos kavos.
Žalios kavos biologiniai junginiai
Norint pamatyti skirtumus tarp žalios kavos ir įprastai paruoštos kavos, būtina išanalizuoti šiuose gėrimuose slypinčius bioaktyvius junginius ir jų poveikį sveikatai. Nustatyta, kad žalia kava pasižymi šiomis medžiagomis (žiūrėti 1 lentelę):
| Medžiaga / junginys | Kiekis 100 ml žalios kavos gėrimo |
| Chlorogeno rūgštis | 63–104 mg |
| Kofeinas | 11–19 mg |
| Angliavandeniai | <1 g |
| Baltymai | <0.5 g |
| Riebalai | <0.5 g |
| Vitaminai/mineralai | <1% |
Žalioje kavoje paprastai beveik nėra kalorijų ir kitų makroelementų (baltymų, riebalų). Kaip matyti, kofeino šiame gėrime šiek tiek yra, tačiau jis bent 4–8 kartus mažesnis, nei aptinkama juodos kavos puodelyje.
Apskritai, žalia kava yra chemiškai labai „turtinga“, kurioje dominuoja chlorogeninių rūgčių grupė, sudaranti apie 70–80 % visų polifenolių. Pagrindiniai jų yra 5-O-kafeoilchinino rūgštis (5-CQA), 3-CQA, 4-CQA, dikafeoilchinino rūgštis (di-CQA), feruloilchinino rūgštis, p-kumarilchinino rūgštis. Chlorogeno rūgštis yra pagrindinis bioaktyvus junginys žaliojoje kavoje, kuris gali turėti antioksidacinių ir metabolinių efektų.
Kiti biologiškai aktyvūs junginiai, aptinkami mažesniais kiekiais žalioje kavoje, yra kafeino, ferulo, p-kumarino, sinapo, protokatechų ir vanilino rūgštys. Taip pat be kofeino randamas alkaloidas trigonelinas.
Žalia kava ir jos nauda
Žalia kava savaip svarbi, o ją naudinga ir veiklia padaro jau minėti junginiai, ypač chlorogeninės rūgštys. Štai ką iki šiol pavyko nustatyti moksliniais eksperimentais:
- Svorio mažinimas. Meta analizės parodė, kad tiriant žaliosios kavos pupelių ekstrakto poveikį kūno svoriui su 500 mg chlorogeninių rūgščių per dieną, po kelių savaičių vartojimo kūno svoris sumažėjo vidutiniškai ~1,3 kg lyginant su placebu. Vis dėto autoriai pabrėžia, kad tyrimų imtys nedidelės ir trukmė trumpa, todėl reikalingi ilgesni ir didesni tyrimai.
- Metabolizmas. Apžvalgos rodo, kad žalioji kava ir chlorogeninės rūgštys gali turėti poveikį gliukozės ir lipidų metabolizmui, reguliuoti riebalų sankaupų formavimąsi ir gliukozės transportą organizme. Duomenys gauti tiek iš gyvūnų modelių, tiek iš žmogiškų tyrimų.
- Lipidų profilis ir cholesterolio rodikliai. Kai kurios klinikinės studijos rodo, kad žaliosios kavos ekstraktas gali sumažinti bendrą cholesterolį, „blogą“ cholesterolį ir padidinti „gerą“ cholesterolį papildomai prie poveikio svoriui.
- Gliukozės tolerancija ir diabeto valdymas. Individualūs klinikiniai tyrimai su žalios kavos ekstraktais (pvz., 400–1000 mg per dieną) parodė gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimą ir pagerėjusį lipidų profilį žmonėms su nutukimu ar metaboliniu sindromu po kelių savaičių vartojimo. Chlorogeninės rūgštys žaliojoje kavoje geba padidinti insulino sekreciją bei sumažinti insulino atsparumą ir taip reguliuoti gliukozės šuolius. O virškinamajame trakte – slopinti alfa-gliukozidazės fermentą ir mažinti cukraus įsisavinimą į kraują, todėl ir gliukozės šuoliai tampa ne tokie reikšmingi.
- Širdies ir kraujagyslių sveikata. Tyrimai rodo, kad žalios kavos ekstraktai gali turėti antihipertenzinių efektų ir padėti sumažinti kraujospūdį (apie 10/7 mm Hg per 12 savaičių) bei pagerinti kraujagyslių funkciją. Šie efektai paprastai siejami su antioksidacinėmis ir endotelį apsaugančiomis savybėmis.
Žalia kava namuose
Žalią kavą galima pasigaminti namuose iš žalių pupelių, kurias įsigyti paprasta specializuotose kavos prekių parduotuvėse. Kadangi ją ruošti reikėtų kiek kitaip nei įprastą kavą, pateikiame kelias patikimas, paprastas variacijas, kurioms reikės:
- 1 valg. šaukšto žalios (neskrudintos) kavos pupelių
- 250 ml vandens
- Puodo arba termoso
- Kavamalės ar grūstuvės
Norint žalią kavą paruošti klasikiniu būdu, 1 šaukštas kavos pupelių stambiai sumalamos ar sutraiškomos grūstuvėje, užpilama 250 ml šalto vandens, užkaičiama ir virinama 10–15 min. ant silpnos ugnies. Kai vanduo taps gelsvai žalsvas, jis nukošiamas ir geriamas šiltas arba atvėsintas.
Kitas būdas – standartinis užplikymas, kuris tinka norintiems mažiau kartumo ir kofeino. Šiuo atveju 1 valg. š. maltos žalios kavos paprasčiausiai užpilama 250 ml maždaug 90 °C vandens, uždengiama ir laikoma 20–30 min. Po to nukošiama ir geriama.
Kam skanesnis cold brew variantas, tai tereikia 1 valg. š. maltos kavos užpilti 250 ml šalto vandens, laikyti šaldytuve 8–12 val. ir po to nukošti.
Žalia kava ir jos šalutinis poveikis
Nereikia apsimesti ir galvoti, kad žalia kava sveikesnė už kasdienę skrudintų pupelių kavą. Žalia kava taipogi turi kofeino, kuris kai kuriuos žmones priverčia jaustis nepatogiai, o chlorogeninės rūgštys gali turėti ir savo kiek nepageidaujamo poveikio.
Kadangi žalia kava turi kofeino (nors paprastai mažiau nei skrudinta kava), dėl to kofeinui jautriems asmenims gali pasireikšti galvos skausmas, nerimas, nervingumas, padidėjęs širdies ritmas, sunkumai užmigti / miego sutrikimai.
Vartojant žalios kavos ekstraktus kai kuriems žmonėms gali pasireikšti virškinimo trakto simptomai, kaip antai skrandžio diskomfortas, rūgšties refliuksas, pykinimas.
Nėra pakankamai patikimų duomenų apie žalios kavos saugumą nėštumo ar žindymo metu; rekomenduojama vengti arba pasitarti su gydytoju.
Žalia kava gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, ypač kraujospūdžio, cukraus kiekio reguliavimo ar antikoaguliantais, todėl prevenciškai pasitarkite su gydytoju, jei vartojate tokius vaistus.
Šaltiniai:
https://web.archive.org/web/20220807043439id/
https://www.ejmamr.com/articles/Health%20Benefits%20of%20Green%20Coffee%20Beans
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/10408398.2018.1461061
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S088915751930585X
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.