Karšta kava daugeliui yra neatsiejama ryto dalis. Ir ne šiaip šilta – nemažai žmonių mėgsta kavą gerti vos paruoštą, dar garuojančią ir tokią karštą, kad pirmąjį gurkšnį tenka ragauti atsargiai. Tačiau naujas, beveik milijoną žmonių apėmęs tyrimas verčia į šį įprotį pažvelgti kiek kitaip.
2026 m. rugsėjį paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad žmonėms, mėgstantiems labai karštus gėrimus, gali būti gerokai didesnė tam tikros rūšies stemplės vėžio rizika. Labai karštus gėrimus mėgusių žmonių grupėje ji buvo maždaug tris kartus didesnė nei tarp gėrusiųjų šiltus gėrimus.
Vis dėlto kavos mėgėjams išsigąsti nereikėtų. Mokslininkai nekaltina pačios kavos, kofeino ar kavos pupelių. Problema, panašu, slypi kur kas paprastesniame dalyke – temperatūroje.
Beveik milijonas žmonių: ką parodė naujausias tyrimas?
Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale „International Journal of Cancer“, yra vienas didžiausių iki šiol atliktų darbų šia tema.
Tyrėjai analizavo 977 282 žmonių duomenis iš dviejų didžiulių Jungtinės Karalystės projektų – „UK Biobank“ ir „Million Women Study“. Dalyviai buvo stebimi daugiau nei dešimtmetį. Per šį laikotarpį užregistruoti 2348 stemplės vėžio atvejai, iš kurių 1045 buvo plokščialąstelinė stemplės karcinoma (SCC).
Tyrimo dalyvių buvo klausiama, kokios temperatūros karštus gėrimus jie paprastai renkasi: šiltus, karštus ar labai karštus. Rezultatai buvo gana iškalbingi. Žmonėms, kurie gėrimus apibūdino kaip karštus, plokščialąstelinės stemplės karcinomos rizika buvo beveik du kartus didesnė nei mėgstantiems šiltus gėrimus. O tarp pasirinkusiųjų „labai karštus“ gėrimus rizika buvo daugiau kaip tris kartus didesnė.
Detalesnėje analizėje labai karštus gėrimus vartojusių žmonių santykinė rizika siekė 3,17 karto. Tačiau čia yra labai svarbus žodis – santykinė.
Ar labai karšta kava trigubai padidina tikimybę susirgti vėžiu?
Skamba bauginamai, tačiau rezultatą būtina vertinti kontekste. Plokščialąstelinis stemplės vėžys Jungtinėje Karalystėje yra palyginti retas. „Cancer Research UK“ nurodo, kad žmogaus tikimybė per gyvenimą susirgti būtent šio tipo vėžiu ten yra maždaug 1 proc. Todėl frazė „rizika tris kartus didesnė“ nereiškia, kad vienas iš trijų labai karštą kavą geriančių žmonių susirgs vėžiu. Tai viena svarbiausių detalių interpretuojant tyrimą.
Be to, tai buvo stebėjimo tyrimas. Jis gali parodyti stiprų ryšį tarp dviejų reiškinių, tačiau pats savaime negali galutinai įrodyti, kad vienas jų tiesiogiai sukėlė kitą.
Vis dėlto naujieji rezultatai nėra vieniši – jie papildo ankstesnius tyrimus, kuriuose ryšys tarp labai karštų gėrimų ir stemplės vėžio pastebėtas skirtingose pasaulio šalyse.
Kalta ne kava – svarbiausia jos temperatūra
Tai bene svarbiausia šios istorijos dalis.
Tyrimas neparodė, kad kava pati savaime didina stemplės vėžio riziką. Ryšys buvo nustatytas su karštų gėrimų temperatūra, nepriklausomai nuo to, ar žmogus gėrė kavą, ar arbatą. Tai sutampa ir su ankstesne Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) pozicija. Dar 2016 m. agentūra labai karštų – aukštesnės nei 65 °C temperatūros – gėrimų vartojimą priskyrė prie tikriausiai kancerogeniškų žmonėms veiksnių.
Svarbu ir tai, kad IARC tuomet pačios kavos nepriskyrė prie šios kategorijos. Problema siejama su karščiu, o ne su konkrečiu gėrimu. Taigi mėgstamos kavos atsisakyti nereikia. Gali pakakti tiesiog neskubėti jos gerti.
Kodėl labai karšta kava gali būti pavojinga stemplei?
Mūsų burna gana greitai perspėja, kad gėrimas per karštas. Stemplės gleivinė taip pat patiria terminį poveikį, tik jo ne visuomet suvokiame taip aiškiai.
Viena pagrindinių mokslininkų hipotezių yra paprasta: reguliariai labai karštas skystis gali pažeisti stemplę dengiančias ląsteles. Organizmas šiuos mikropažeidimus taiso. Tačiau jeigu audinys vėl ir vėl veikiamas aukštos temperatūros, gali vykti nuolatinis pažeidimo, uždegimo ir ląstelių atsinaujinimo ciklas. Manoma, kad ilgainiui tai gali sudaryti palankesnes sąlygas atsirasti ląstelių pakitimams.
Būtent temperatūros hipotezę palaiko ir ankstesni tyrimai. IARC apžvelgti duomenys rodė, kad rizika didėjo priklausomai nuo gėrimo temperatūros, o ne vien nuo jo rūšies ar suvartoto kiekio.
Kokia kavos temperatūra jau laikoma per aukšta?
Čia prasideda įdomiausia praktinė dalis. IARC sąvoką „labai karštas gėrimas“ apibrėžia kaip 65 °C ar aukštesnės temperatūros gėrimą. Tačiau naujajame Oksfordo universiteto tyrime mokslininkai dalyvių kavos termometru nematavo. Žmonės patys nurodė, ar savo gėrimus mėgsta šiltus, karštus, ar labai karštus. Todėl negalime teigti, kad tyrimas nustatė kokią nors naują tikslią „pavojingą ribą“.
Patys tyrimo autoriai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, kurie padėtų nustatyti, kokia konkreti gėrimo temperatūra jau reikšmingai keičia riziką. Vis dėlto turime gana paprastą orientyrą: jei kava tokia karšta, kad ją gurkšnojant dega burną, tenka trauktis nuo puodelio ar gerti itin mažais gurkšneliais, verta leisti jai atvėsti.
Ką daryti su ką tik paruošta karšta kava?
Kavos aparatas ar kavinukas gali paruošti gėrimą gerokai karštesnį, nei jį malonu iš karto gerti. Tačiau tai nereiškia, kad kavą turime atšaldyti iki drungnos. Paprasčiausias sprendimas – kelias minutes palaukti. Kavos temperatūra puodelyje gana sparčiai krinta, ypač jei puodelis neuždengtas. Pieno įpylimas taip pat gali ją sumažinti.
O kavos gurmanams yra ir papildomas argumentas neskubėti. Vėsdama kava keičiasi. Mažėjant temperatūrai lengviau pajusti jos saldumą, rūgštumą ir subtilius aromatus. Apie tai plačiau rašėme straipsnyje apie rūgščią kavą ir tai, kodėl profesionalai ją vertina.
Taigi kelios papildomos minutės gali būti naudingos ne tik stemplei, bet ir skonio receptoriams.
O gal geriau rinktis šaltą kavą?
Tikrai nebūtina visiems pereiti prie „cold brew“. Tačiau jeigu mėgstate šaltą kavą, bent jau su labai aukšta gėrimo temperatūra susijusi rizika čia savaime neaktuali. Svarbu nepainioti dviejų visiškai skirtingų dalykų: karštis ir kofeinas organizmą veikia skirtingai.
Naujasis tyrimas buvo apie temperatūrą, o ne kofeino kiekį. Todėl espresso be kofeino, išgertas labai karštas, temperatūros požiūriu nebūtinai turi pranašumą prieš įprastą kavą. Ir atvirkščiai – atvėsusi kava vis tiek gali turėti nemažai kofeino.
Kofeinas gali turėti kitokį poveikį organizmui. Pavyzdžiui, sportuojant jis gali paveikti budrumą ir fizinį pajėgumą – apie tai plačiau skaitykite straipsnyje „Kava prieš treniruotę – natūralus užtaisas ar tik madingas mitas?“.
Svarbus ir kavos kiekis
Naujasis tyrimas pateikė dar vieną įdomų signalą. Rezultatai parodė, kad žmonėms, išgeriantiems šešis ar daugiau karštų gėrimų per dieną, plokščialąstelinės stemplės karcinomos rizika taip pat buvo didesnė nei vartojantiems jų mažiau.
Tačiau ir čia nereikėtų daryti išvados, kad šeštas kavos puodelis staiga tampa „kancerogeninis“. Tyrimas vertino ilgalaikius žmonių vartojimo įpročius, o didesnis kiekis reiškia ir tai, kad stemplė karščio poveikį patiria dažniau. Be to, stebėjimo tyrimuose ne visada įmanoma visiškai atskirti visus gyvenimo būdo veiksnius.
O jeigu po kelių puodelių kavos susiduriate ne su temperatūros, bet su virškinimo problemomis, verta paskaityti, kodėl kava kai kuriems žmonėms sukelia viduriavimą ir kaip to išvengti.
Karšta kava gali šiek tiek palaukti
Kavos mėgėjams tai iš esmės yra gera žinia. Nereikia atsisakyti nei rytinio espresso, nei cappuccino, nei mėgstamo kavos ritualo. Tiesiog nereikia lenktyniauti su garuojančiu puodeliu.
Beveik milijoną žmonių apėmęs naujasis tyrimas sustiprina jau anksčiau turėtus įrodymus, kad reguliarus labai karštų gėrimų vartojimas gali būti susijęs su didesne plokščialąstelinio stemplės vėžio rizika. Tačiau pats tyrimas neparodė, kad kaltininkė yra kava.
Kartais sveikesnis kavos įprotis gali būti stebėtinai paprastas: paruošti kavą, padėti puodelį ant stalo ir prieš pirmąjį gurkšnį tiesiog šiek tiek palaukti.
Šaltiniai
- Cancer Research UK – „New UK study links hot drink consumption to one type of oesophageal cancer“
- International Agency for Research on Cancer (IARC) – „Cancer of the Oesophagus and Drinking Very Hot Beverages“
- K. Papier ir kt. „Hot Drinks and Oesophageal Cancer: Prospective Analyses in Around 1 Million UK Adults“, International Journal of Cancer, 2026.
Nuotraukos asociatyvinės.