Jūsų kava greičiausiai yra Arabika. Ką tai reiškia?

Arabinis kavamedis (Lot. Coffea arabica), trumpiau vadinamas tiesiog arabika yra plačiausiai pasaulyje paplitusi kavamedžio rūšis, sudaranti net apie 90% visų pasaulyje auginamų kavamedžių. Ir net apie 60% visos pasaulyje išgeriamos kavos yra būtent arabika rūšies. Kitos dvi – Robusta ir Liberika.

Tačiau kavos identitetas daug sudėtingesnis. Kavos augalas yra žydinčių augalų, vadinamų Rubiaceae, šeimos dalis, kurioje rasite daugiau nei penkis šimtus genčių ir apie šešis tūkstančius rūšių. Coffea arabica, arba arabikos kava yra tik viena jų, tačiau labiausiai vertinama dėl švelnaus skonio ir labai subtilaus rūgštumo. Plačiau susipažinkite su kavos rūšimis ir išsirinkite savo mėgstamiausią.

Arabikos kava yra puikus antioksidantų šaltinis. Ji taip pat gali padėti pagerinti nuotaiką, pakelti tonusą, dėmesį ir atmintį. Arabikos kava gali būti ruošiama įvairiais būdais, įskaitant filtruotą kavą, espresso, latte ir kitus. Ji puikiai tinka tiek gryna, tiek su pienu ar kitais priedais.

Kur ir kaip auga kavamedis?

Kavamedis (Lot. Coffea) yra visžalis medis arba krūmas, galintis užaugti net iki 10 metrų aukščio. Kavamedžio tėvyne laikoma pietvakarių Etiopija, tačiau jie paplitę ir aktyviai auginami Lotynų amerikoje, Brazilijoje, Indijoje, Indonezijoje.

Visžalis kavos augalas netoleruoja tropinio karščio, todėl geriausiai auga 1200-1500 m virš jūros lygio, kalnuose, kur temperatūra yra 15–24 °C ir yra daug drėgmės.

Arabikos kavamedžiai – lėtai augantys ir reikalaujantys daug priežiūros, jautresni ligoms nei, tarkime, robusta kavamedžiai, todėl jų auginimas yra sudėtingesnis ir brangesnis. Vesti vaisius pradeda tik 3-4 augimo metais. Vaisiai, tai tamsiai raudonos uogos, kurių viduje dvi žalsvos pupelės.

Arabika kavos rūšys ir porūšiai

Nors botanikai visus sėklinius Rubiaceae šeimos augalus laiko kavos augalais, mūsų geriama kava daugiausia priklauso tik dviems jos rūšims – Arabica ir Canephora (dar žinoma kaip Robusta). Tad toliau gilinantis į kavą, svarbu žinoti pagrindinius skirtumus tarp Arabika ir Robusta pupelių.

Yra net keletas arabikos kavos veislių. Skirtingos veislės geriau prisitaiko augti skirtingose vietose ir aplinkybėse, atsparesnės konkrečiam klimatui ar ligoms. Kavos skoniui, panašiai kaip ir vynui, didelę įtaką turi ir žemė, kurioje ji auginama. Vėliau jau apdorojimo, skrudinamo ir maišymo procesai. Galiausiai – paruošimas.

Taigi, kavos pupelių veislės dėl auginimo vietos gan ryškiai skirsis skoninėmis savybėmis. Dažniausiai šalia kavamedžio rūšies (Arabika) rasite ir vietovės pavadinimą, pagal kurį galima išskirti tam tikras skonines savybes:

Arabika iš Etiopijos

Etiopija yra kavos gimtinė, todėl būtent jos arabikos kavos pupelės yra labai vertinamos. Jos pasižymi švelniomis, vaisiškomis natomis, su lengvai atpažįstamu riešutų poskoniu. Etiopija yra ta vieta, kur kavos pupelės auginamos ilgiausiai, čia jos geriausiai prisitaikiusios prie auginimo sąlygų. Čia užauginta kava labai išraiškinga ir vertinama visame pasaulyje, tačiau derlius nėra gausus.

Bourbon ir Typica porūšiai

Šios veislės siejamos su standartine arba aukšta kavos kokybe, tačiau yra jautrios pagrindinėms kavamedžių ligoms. Daugiausiai paplitusios Lotynų Amerikoje. Brazilijoje, kuri sudaro apie 40% pasaulio kavos produkcijos, 97,55% kavos veislių yra išvestos iš Typica ir Bourbon porūšių.

Arabika iš Kenijos

Kenija žinoma dėl labai aukštos kokybės arabikos kavos. Pupelės pasižymi švelnumu, saldžiu poskoniu, švelnia rūgštimi su citrusinių vaisių natomis.Kolumbija. Kolumbijos arabikos kavos pupelės žinomos dėl išraiškingų šokoladinių natų. Sodrus skonis ir nemažai natūralaus saldumo.

Išvestinės arabika veislės: Catimor ir Sarchimor

Išvestinės veislės -Catimor ir Sarchimor – tai selekcininkų darbo rezultatas, išvestinės kavos veislės, kuomet Arabika rūšis kryžminama su kitomis rūšimis siekiant išvesti atsparias ligoms ir klimato sąlygoms veisles.

Arabika kavos hibridai

Kavos hibridai F1 atsiranda sukryžminus du genetiškai skirtingus augalus. Tai nauja veislė sukurta sukryžminus genetiškai skirtingus arabikos tėvus ir naudojant pirmosios kartos palikuonis. Daugelis hibridų buvo sukurti siekiant suderinti geriausias abiejų tėvų savybes, įskaitant aukštą kavos kokybę, gausesnį derlių ir atsparumą ligoms. F1 hibridai išsiskiria tuo, kad jų derlius būna gerokai gausesnis, tačiau nepasižymi tokiomis pat savybėmis kaip tėviniai augalai.

Kaip arabika išplito po pasaulį

Dabar arabikos kava auginama visame pasaulyje, tačiau pats augalas yra kilęs iš Etiopijos, kur, manoma, pirmą kartą juo buvo mėgaujamasi XV a. Iš ten pirmiausia paplito Artimuosiuose rytuose, vėliausiai – Europoje. Istorikai sutinka, kad pirmiausia kavos sėklos radosi Pietvakarių Etiopijos miškuose, o iš ten atkeliavo į Jemeną. Būtent Jemene radosi skirtingi arabikos porūšiai, kiekvienas prisitaikantis prie klimato sąlygų.

Naujausi genetiniai kavos tyrimai patvirtino, kad Arabika veislės Jemene buvo Bourbon ir Typica. Pasklidusios po pasaulį būtent jos ir sudarė šiuolaikinės arabikos kavos pagrindą. Iš Jemeno į Indiją atkeliavo ir Typica, ir Bourbon veislės. 1696 ir 1699 m. Olandai siuntė kavos sėklas iš Indijos Malabaro pakrantės į Bataviją (šiandien – Džakarta), Indonezijoje.

Būtent iš Indonezijoje išauginto Typica veislės kavos augalo, 1706 m. vienas sodinukas buvo paimtas į Amsterdamą ir ten pasodintas botanikos sode. Iš šio vieno augalėlio XVIII amžiuje Typica veislė buvo išplatinta Amerikoje. 1714 m., pasirašius Utrechto taikos sutartį tarp Nyderlandų ir Prancūzijos, Amsterdamo meras karaliui Liudvikui XIV pasiūlė ir kavos sodinuką, kuris buvo pasodintas į Jardin des Plantes šiltnamį ir greitai išaugino sėklas (Chevalier and Dragon, 1928).

Iš Nyderlandų augalai 1719 m. buvo išsiųsti kolonijiniais prekybos keliais į Nyderlandų Gvianą (dabar Surinamas), 1722 m. į Kajeną (Prancūzijos Gviana), o iš ten 1727 m. į šiaurinę Brazilijos dalį. Pietų Braziliją pasiekė 1760 m. ir 1770 m.

Iš Paryžiaus augalai buvo išsiųsti į Martiniką Vakarų Indijoje 1723 m. anglai Typica veislę iš Martinikos į Jamaiką pristatė 1730 m. Santo Domingo ji pasiekė 1735 m. Iš Santo Domingo sėklos buvo išsiųstos į Kubą 1748 m. Vėliau, Kosta Rika (1779 m.) ir Salvadoras (1840 m.) gavo sėklų iš Kubos.

Iš Brazilijos Typica veislė persikėlė į Peru ir Paragvajų. XVIII amžiaus pabaigoje kavos auginimas išplito Karibų jūros regione (Kuboje, Puerto Rike, Santa Dominge), Meksikoje ir Kolumbijoje, o iš ten į Centrinę Ameriką (Salvadore kava buvo auginama jau 1740 m.). Iki 1940-ųjų dauguma kavos plantacijų Centrinėje Amerikoje buvo apsodintos Typica veisle. Kadangi ši veislė yra mažai derlinga ir labai jautri pagrindinėms kavos ligoms, daugelyje Amerikos žemynų ji palaipsniui buvo pakeista Bourbon veislės sodinukais, tačiau vis dar plačiai auginama Peru, Dominikos Respublikoje ir Jamaikoje.

Bourbon porūšio Arabikos pasklidimas šiek tiek kitoks. Įrašai rodo, kad prancūzai bandė pristatyti šią kavą iš Jemeno į Burbono salą (dabar Reunjonas) tris kartus – 1708, 1715 ir 1718 m. tačiau tik nedaugelis augalų sėkmingai prigijo.

Prancūzų misionieriai iš Šventosios Dvasios kongregacijos, atliko svarbų vaidmenį skleidžiant Bourbon kavos porūšį Afrikoje. 1841 m. pirmoji misija buvo įkurta La Reunion mieste, o 1859 m. Zanzibare. Iš Zanzibaro viena misija buvo įkurta 1862 m. Bagamoyo (Tanzanijos pakrantė, tuo metu vadinta Tanganika), kita – St. Augustine (Kikuyu, Kenija) ir dar viena 1893 m. Buroje (Taita Hills, Kenija). Kiekvienoje iš misijų buvo pasodintos kavos sėklos, kilusios iš Reunjono.

Šv. Augustino sodinukai buvo naudojami dideliems Kenijos aukštumų plotams apsodinti, o Bagamoyo sodinukai buvo naudojami kelioms plantacijoms įkurti Kilimandžaro regione, Tanzanijos pusėje. Vos 1930 m. Tanzanijos tyrimų stotis Lyamungo mieste netoli Mošio pradėjo oficialią kavos auginimo programą, kur buvo naudojamos puikių motininių medžių iš Bagamoyo sėklos.

1899 m. sodinukai iš Buros buvo atvežti į kitą Prancūzijos misiją Sent Ostine (netoli Nairobio), o iš ten sėklos buvo išdalintos naujakuriams, norintiems auginti kavą.

Naujausi kilmės tyrimai rodo, kad senos Indijos kavos veislės (Coorg ir Kent) yra susijusios su Bourbon veisle. Tai rodo, kad 1670 m. pirmosios sėklos, kurias Baba Budan išsiuntė iš Jemeno į Indiją, greičiausiai buvo ir Bourbon, ir Typica.

Bourrbon pirmą kartą buvo pristatyta į Ameriką 1860 m., Pietų Brazilijoje, netoli Kampino. Iš ten išplito į Šiaurės ir Centrinę Ameriką.

Kur auginama kava arabika?

Ieškodami arabikos paplitimo geografijos, keliausime per kelis žemynus, sutiksime ją Afrikoje ir Azijoje, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Etiopijoje, Jamaikoje… Visur, kur vyrauja vidutinis klimatas ir pakankamas aukštis. Mokslininkai nuolat tiria kavos ūkius, nagrinėdami kaip besikeičiantis klimatas veikia kavos augimvietes.

Tiesa, Robusta rūšies pupelės yra atsparesnės aplinkos pokyčiams, tačiau Arabika yra didžiausia ir seniausia kavos kultūros dalis.

Kofeinas arabikos kavoje

Chemiškai tiriant, arabikos kavoje yra 154 miligramai kofeino 100 gramų kavos, tuo tarpu robustoje – 184 miligramai. Tačiau bet kokios rūšies kavoje kofeino kiekis pirmiausia priklauso nuo porcijos dydžio ir virimo būdo. Pavyzdžiui, kavos plikymas visais atvejais turės daugiau kofeino nei su spaudimu ruošiama kava.

Kokią arabikos kavą pasirinkti?

Renkantis arabikos kavą, svarbu atsižvelgti į savo skonį ir pomėgius. Jei mėgstate švelnų, saldų skonį, rinkitės kavą iš Kenijos, Etiopijos ar Kolumbijos. Jei mėgstate sodresnį, šokoladinį skonį, rinkitės kavą iš Brazilijos, Dominikos Respublikos ar Indonezijos.

Arabika kava yra puikus pasirinkimas visiems, kurie mėgsta kokybišką, švelnų kavą. Ji pasižymi subtiliu rūgštumu, švelniu skoniu ir aromatu. Daugiau apie kavos istoriją galite rasti šiame straipsnyje: Kavos istorija.

Nuotraukos asociatyvinės © Freepik, jei nenurodyta kitaip.

Straipsniui naudoti šaltiniai:
https://caffecorsini.com/en-eu/blogs/coffee-break/what-do-we-mean-by-arabica-coffee
https://varieties.worldcoffeeresearch.org/arabica-2/history-of-arabica
https://perkcoffee.co/sg/arabica-beans-vs-robusta-beans-whats-difference/