Kada ir kur atsirado skirtingi kavos paruošimo būdai? (1 dalis)

Kava yra vienas pagrindinių gėrimų žmonėms, mėgstantiems ritualus. Tai gali būti gėrimas, su kuriuo pradedate dieną, gėrimas prie pusryčių ar pabudinimui vidury dienos. Tačiau kaip ir daug skirtingų asmenybių – skirtingų pomėgių – taip skiriasi ir kavos paruošimo būdai. Dabar kviečiame susipažinti su kavos aparatų atsiradimo istorija.

Kavos paruošimo būdai pasaulyje: Turkiška kava

Dabar turkišką kavą laikome didele Turkijos kultūros dalimi ir net papročiu. Šalis, pati neauginanti kavamedžių, taip susižavėjo gėrimu, kad pavertė jį nuo kultūros neatsiejamu ritualu, sukūrė savo kavos gėrimo tradicijas. Turkiška kava yra tokia unikali, kad 2013 m. ji buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą dėl unikalios paruošimo ir pateikimo technikos.

Trumpai, turkiška kava ruošiama naudojant specialų kavinuką, vadinamą cezve arba ibrik. Virimui naudojama smulkiai malta arabikos kava, vanduo ir truputėlis cukraus. Sumaltos kavos pupelės supilamos į varinį cezve, kuriame jau yra šalto, filtruoto vandens ir, jei norima, vandens. Kavinukas dedamas ant ugnies. Užverdamas iki burbuliavimo ir nukeliamas kelis kartus. Kai pilnai užverda, kavinukas nukeliamas nuo ugnies ir paliekamas kelias minutes atvėsti, kad tirščiai nukristų į dugną. Šalia tirštos, kvapnios kavos dažniausiai patiekiami turkiški saldumynai. Tradiciškai turkiška kava geriama iš nedidelių, espresso stiliaus puodelių.

Turkiškos kavos kilmė siekia XVII a., istoriniuose šaltiniuose datuojama 1641, kai kava pateko į Osmanų imperiją ir pasiekė Turkiją, greičiausiai ją čia atvežė prekeiviai iš Sirijos.

Sifoninis kavos aparatas

Besidomintys kavos naujienomis ir madomis gali nustebti, kad kavos paruošimas sifonu yra kilęs iš XIX a. Sifoniniai kavos virimo aparatai yra tam tikras anachronizmas – grįžimas į praeitį, tuo pačiu grįžtant prie pažangių technologijų.

Pirmas žinomas sifoninės kavos aparato patentas buvo pateiktas 1830-aisiais, prancūzės Marie Fanny Amelne Massot iš Liono, dar žinomos kaip Mme. Vassieux.

Pirmieji sifoniniai kavos aparatai buvo labai panašūs į dabartinius – tai du stikliniai „balionai“, laikomi rėmo, kaitinami ant nedidelės liepsnos apačioje.

Kaip veikia sifoninis kavos aparatas? Oras, užpildantis stiklinį tūrį, turi būti pašalintas, kad ten atsirastų kava. Įkaitintas oras išstumiamas per metalinį vamzdelį. Oro išstūmimo procesas matomas kylančiuose burbuliukuose. Kai šie nustoja kilti, darome išvadą, kad oras buvo beveik visiškai išstumtas iš apatinio tūrio. Tuomet kaitra užgesinama, o garai, esantys viršuje, kondensuojasi dėl supančio šaltesnio oro. Taip susiformuoja vakuumas ir kava pakyla į viršutinę talpą.

Maždaug 1910 m. šis kavos virimo būdas fiksuotas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur buvo pavadintas „Silex“. Šiais laikais dažniausiai sutinkamas sifoninis kavos aparatas yra japoniškasis Hario Next Siphon Brewer, arba kitas, taip pat gaminamas japonų: Yama.

Dėl sifoninės kavos kavos entuziastai sutaria vienodai – tai labai efektingas, elegantiškas ir neįprastas kavos paruošimo būdas, kuris pagal fizikos dėsnius labai labai tiksliai nustato, kada kava yra tinkamai paruošta.

Espresso kavos aparatas

XIX amžiuje kava tapo labai pelningu verslu visoje Europoje. Išradėjai nerimo kurdami naujus prietaisus kavai virti. Šiame įkarštyje atsirado ir espresso aparatai, kavą verdantys aukšto slėgio būdu.

Daugeliui kavos gurmanų espresso kava yra pati mėgstamiausia. Espresso – tai kavos paruošimo būdas, kai karštas vanduo dideliu slėgiu prasiskverbia pro stipriai suspaustus kavos tirščius ir rezultate gaunamas labai koncentruotas kavos gėrimas su itin giliu ir išraiškingu skoniu.

Nėra vieno standartizuoto espresso kavos ruošimo proceso. Italų kavos gamintojai Illy autentiška espresso apibrėžia taip: karšto vandens srovė (88–93 °C), esant devynių ar daugiau atmosferų slėgiui, praeina per 7 gramų maltos ir suspaustos kavos sluoksnį. Rezultate gaunamas 30 ml koncentruotas kavos gėrimas su švelnia putele, dar vadinama crema.

Taigi, galime suprasti, kad gero espresso paruošime viskas priklauso nuo tikslumo ir nuoseklumo. Galutinį skonį lemia kavos malimo, temperatūros ir slėgio pusiausvyros atradimas. Espresso kavai ruošti galima naudoti įvairiausias kavos rūšis ir mišinius, priklausomai, kokias skonines savybes siekiame paryškinti.

Espresso aparatų išplitimas buvo ir ekonominis sprendimas, kadangi puodelis geros kavos gali būti paruošiamas per 21 sekundę, tai reiškia – itin greitą kavos patiekimą klientams ir galimybę jų aptarnauti itin daug per labai trumpą laiką.

Nors buvo daugybė espresso aparatų patentų ir prototipų, paprastai jis priskiriamas Angelo Moriondo iš Turino (Italija), kuriam pirmam 1884 m. buvo suteiktas patentas „naujoms garo mašinoms, skirtoms momentinei kavos gėrimų gamybai“. Deja, niekada nebuvo „Moriondo“ kavos aparatų ir iki mūsų dienų jų neišliko net jo darbų nuotraukose, išskyrus patentą.

Vėliau sekė daugybė espresso kavos virimo aparatų tobulinimų, siekiant lengviau ir greičiau pagaminti tobulą puodelį kavos. Sudėtingas gėrimas su sudėtinga istorija.

Lašeliniai kavos aparatai

Pirmąjį lašelinį kavos virimo aparatą 1908 metais išrado Melitta Bentz. Procesas atrodė gan paprastas – ji iš popieriaus išlankstė filtrą ir juo perkošė kavą. Nuo tada buvo padaryta didelė pažanga lašelinės kavos technologijose ir būtent šis paruošimo būdas tapo vienu populiariausių kavos ruošimo būdų.

Norint pasigaminti filtrinę kavą lašeliniu būdu, reikia kavos virimo aparato, kavos filtrų ir maltos kavos. Lašelinių kavos virimo aparatų yra daugybė rūšių ir kainos svyruoja itin stipriai, tačiau visi jie veikia tokiu pačiu principu: vanduo šildomas ir pamažu lašinamas ant kavos tirščių esančių filtre, užplikyta kava patenka į grafiną ar kitą talpą.

Pastarąjį dešimtmetį pradėjo populiarėti ir kiek paprastesni filtrinės kavos ruošimo būdai be aparato, tik su skirtingais laikikliais, kuomet vandenį užpila kavą ruošiantis žmogus. Filtrinę kavą pasiruošti išties nėra sudėtinga, tačiau pirmiausia turėsite atrasti mėgstamas pupeles, susiderinti jų ir vandens kiekį. Pabandę patys savo virtuvėje pasigaminti filtrinės kavos, galite likti nustebinti.

Prancūziškas kavinukas

Tai bene populiariausias ir dažniausiai namuose naudojamas kavos ruošimo įrenginys, kurio kilmė šiek tiek yra paslaptis. Dėl prancūziško kavinuko ginčijasi… prancūzai ir italai! Anot legendos, kuri siekia 1850-uosius, vienas prancūzas virė vandenį, kai suprato, kad pamiršo įpilti kavos. Įdėjus kavos tirščių, šie liko ant verdančio vandens paviršiaus, tad norėdamas išsaugoti vienintelę turimą kavos porciją, jis metaliniu tinkleliu ir lazdele nuspaudė tirščius žemyn. Rezultatas jam itin patiko. Pirmasis prancūziško kavinuko patentas buvo įregistruotas 1852 metais, prancūzų Mayer ir Delforge.

Tai, ką naudojame šiandien, 1929 metais patentavo italai Attilio Calimani ir Giulio Moneta. Populiariausią dizainą 1958 metais užpatentavo šveicaras Faliero Bondanini. Prancūzijoje dar žinomas kaip „Chambord“. Chambord populiarumas Prancūzijoje taip pat suteikė cafetiére prancūzišką identitetą ir užsienio rinkoms jis buvo pristatinėjamas kaip „La Cafetiére Classic“. Gerai žinoma Danijos įmonė „Bodum“ vėliau tapo „Chambord“ platintoju Danijoje ir galiausiai nusipirko teises į „Chambord“ pavadinimą ir gamyklą.

Būtent Attilio Calimanon ir Faliero Bondanini pristatė kavos aparatų pardavimo meną ir šeštajame dešimtmetyje atsirado nauja įdomi platintojų rūšis, kuri užtvirtino prancūziškų kavinukų atsiradimą beveik kiekviename namų ūkyje.

Moka Pot kavinukas

Išskirtinio dizaino Moka Pot kavinuką 1933 metais išrado Luigi di Ponti. Ir labai greitai masiškai pradėjo gaminti ūsuotas metalo apdirbėjas iš Pjemonto Alfonso Bialetti. Ilgainiui Bialetti tapo moka pot sinonimu.

Moka pot legenda teigia, kad šis kavinukas buvo įkvėptas ankstyvųjų skalbimo mašinų, kurios buvo kaitinamos iš apačios, kad užviręs vanduo su muilu pakiltų aukštyn, ant nešvarių skalbinių. Moka kavinuke užviręs vanduo pakyla aukštyn vamzdeliu, per kavos tirščius. Taip gaunamas tirštas ir kvapnus kavos gėrimas. Espresso kavavirėje ruošiamas gėrimas verdamas 9 barų slėgiu, moka pot kavinuke – 2 barų, tačiau to pakanka išgauti intensyvų, koncentruotą gėrimą, kurį daugelis renkasi kaip tradicinio espresso pakaitalą.

Šis kavos ruošimo būdas buvo revoliucinis savo srityje. Pradžioje gamintas iš aliuminio, vėliau atsirado ir modeliai iš nerūdijančio plieno, tačiau moka pot kavinuko dizainas tapo ikonišku ir yra žinomas tarptautiniu mastu. Kaip pagrindinis minusas šiame kavos ruošime įvardijamas metalo poskonis.

Kultūriniu požiūriu moka pot kavinukas žymi perėjimą, kaip espresso sodrumo kavą tapo įmanoma pasigaminti namuose. Kartu tai sutapo su 1930-ųjų Italijos ekonomikos nuosmukiu.

1953 m. ant moka pot kavinukų atsirado pritūpusio žmogeliuko su įspūdingais ūsais  piešinys, tapęs tokiu pat ikonišku kaip ir pats moka pot kavinukas.

Daugiau skaitykite antroje straipsnio dalyje.

Nuotraukos asociatyvinės © Freepik

Straipsniui naudoti šaltiniai:
https://www.nescafe.com/in/turkish-coffee
https://www.seriouseats.com/moka-pot-history-coffee-maker-italian-caffetiera
https://www.smithsonianmag.com/arts-culture/the-long-history-of-the-espresso-machine-126012814/
https://coffeebrewguides.com/history-siphon-pot/
https://www.787coffee.com/drinks-explained-787-coffee/what-is-drip-coffee
https://www.thecookingworld.com/lifestyle/french-press-history-the-legend-behind-it