Dažnai įvairią etninę kavą siejame su jos pupelių kilme, tačiau tai negalioja turkiškai kavai, nes tai yra vienas seniausių ir tradiciškiausių kavos paruošimo būdų. Dėl ypatingo paruošimo, kilusio iš Artimųjų Rytų šalių, turkiška kava išlaiko tradicines vertybes ir ritualus, o tokiu būdu paruoštas gėrimas esti išskirtinio intensyvaus skonio ir tirštos tekstūros. Nors ruošimas gali skambėti sudėtingai, turint reikiamas priemones ir laiko, turkišką kavą nesudėtingai gali pasigaminti kiekvienas! Taigi ir aptarsime, kuo ypatinga turkiška kava, tiksliau – jos ruošimo būdas.
Turkiškos kavos kilmė ir ritualai
Kava vadinama turkiška ne dėl neva Turkijoje ar kaimyninėse šios šalies teritorijose užaugintų kavos pupelių (ironiškiausia, kad čia kavamedžiai net neauginami!), o dėl išskirtinio gėrimo paruošimo būdo. Unikalus virimo būdas yra kilęs iš Osmanų imperijos laikų ir vis dar labai populiarus Turkijoje bei kitose Artimųjų Rytų šalyse, Balkanuose ir Šiaurės Afrikoje. Visgi ir smalsumo kupini europiečiai bei amerikiečiai išbando šį metodą ir pritaiko jį namų sąlygomis.
Turkiškos kavos ruošimo būdas – ne tik gėrimas, bet ir kultūrinis ritualas, simbolizuojantis svetingumą, bendravimą ir draugystę. Kadangi kava ruošiama lėtai, šis procesas esti tradicinis ritualas, o pati kava dažnai naudojama kaip socialinio bendravimo dalis. Įdomus aspektas, kad Turkijoje ir Balkanuose egzistuoja paprotys burti iš kavos tirščių. Išgėrus kavą, puodelis apverčiamas, leidžiama jam atvėsti, o tada aiškinamasi likusių tirščių formos, kurios, kaip manoma, gali pranašauti ateitį.
Dėl savo unikalumo turkiškos kavos ruošimas įtrauktas į UNESCO Pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai atspindi jos svarbą ir reikšmę Turkijos kultūroje bei jos poveikį visame pasaulyje.
Kuo ypatinga ir išskirtinė turkiška kava?
Nenustebinsime, jeigu turkiškos kavos puodelį pavadinsime unikaliu, mat ji nuo standartinės kavos skiriasi tiek paruošimo būdu, tiek skoninėmis savybėmis ir vartojimu.
- Turkiška kava gaminama iš labai smulkiai maltų kavos pupelių, kurios primena miltelius. Šie milteliai verdami vandenyje nedideliame specialiame induke, vadinamame „cezve“ arba „ibriku“. Dažnai įdedama cukraus, o kartais ir prieskonių, tokių kaip kardamonas.
- Skirtingai nuo daugelio kitų kavos rūšių, turkiška kava nėra filtruojama, todėl nuosėdos (tirščiai) lieka puodelio apačioje ir nėra geriamos. Svarbu leisti kavai kiek nusistovėti, kad tirščiai nusėstų.
- Turkiška kava yra stipri ir turi intensyvų skonį dėl smulkių maltų pupelių ir to, kad ji užplikoma kelis kartus. Tokia kava esti itin tiršta.
- Kava dažnai patiekiama mažame puodelyje su stikline vandens, kuris padeda „atsigaivinti“ tarp gurkšnių. Kavos gurmanai neapsieina ir su turkišku saldėsiu.
Turkiškos kavos ruošimo paslaptys
Turkiškos kavos ruošimas yra gana paprastas, tačiau reikalauja tikslumo ir kantrybės. Pagrindinis šios kavos ruošimo metodo bruožas – itin smulkiai sumaltos kavos pupelės ir lėtas virimas, kuris leidžia išryškinti intensyvų skonį. Turkiškos kavos tėvyninėse šalyse galite pastebėti išskirtinį šios kavos virinimo būdą naudojant iki 160–180 °C įkaitintą smėlį. Be to, kavai ruošti pasitelkiami tradiciniai indai – specialūs nedideli metaliniai indukai su ilga rankena. Nors metodas iš pažiūros atrodo sudėtingas, jis lengvai adaptuojamas ir namų sąlygoms, todėl kiekvienas kantrus kavomanas mėgėjas ar barista gali šį būdą išbandyti.
Turkiška kava gali turėti įvairių variantų priklausomai nuo regiono. Tai reiškia, kad kai kuriose vietose ji gali būti gaminama su prieskoniais, tokiais kaip cinamonas ar kardamonas, o kitur – su saldžiais priedais.
O jei kalbėtume apie turkiškai kavai naudojamas kavos pupeles, tai čia ji negali kažkuo pasigirti. Artimųjų Rytų kavomanai išlieka ištikimi populiariausioms vidutinio ar tamsaus skrudinimo aukštos kokybės Arabicos rūšies pupelėms. Kai kurie kavos mėgėjai išbando ir mažiau pamėgtą kartesnę ir intensyvesnę Robustos pupelių rūšį, pasižyminčią ne tokiu švelniu skoniu.
Svarbiausi aspektai turkiškai kavai ruošti yra pupelių šviežumas (naudojamos šviežiai skrudintos ką tik sumaltos pupelės) ir malimo lygis (malama iki itin smulkių miltelių). Malimui pasitelkti netinka kavamalės su peiliukais ar ašmenimis, nes juo nepasiekiamas reikiamas malimo lygis. Geriausiai tam tinka rankiniai kavos malūnėliai.
Kaip pasiruošti kavos namuose turkišku būdu?
Standartiškai turkiškai kavai gaminti naudojamas 1 arbatinis šaukštelis labai smulkiai maltos kavos, kurios konsistencija primena miltus. Pagal skonį dedama cukraus ir žiupsnelis maltų kardamono sėklų. Kavai reikalingas nedidelis filtruoto vandens kiekis, atitinkantis mažo puodelio tūrį (apie 60–80 ml). Toliau turkiška kava ruošiama taip:
- Į cezvę supilamas vieną turkiškos kavos puodelį atitinkantis vandens kiekis.
- Tada į vandenį įdedama smulkiai sumalta kava ir, jei norima, pridedama cukraus. Ingredientus reikia gerai ir kruopščiai išmaišyti ir ištirpinti, kol skystis dar šaltas.
- Cezvė pastatoma ant silpnos ugnies ir leidžiama kavai lėtai šilti. Svarbu neskubinti proceso – kava turi kaisti lėtai, kad susidarytų tiršta puta. Reikia uoliai stebėti, kad kava nepradėtų per stipriai virti, nes dėl to prarandama būdingoji puta.
- Kai kavos lygis inde pradeda kilti ir formuotis putos, cezvė nuo ugnies nukeliama, neleidžiant išsilieti per indo kraštus. Susidaręs putų sluoksnis nupilamas ar „iškabliuojamas“ šaukšteliu į puodelį.
- Cezvė vėl uždedama ant silpnos ugnies, dar kartą leidžiama pakilti kavos lygiui iki pat virimo ribos ir vėl nupilamos susidariusios putos į puodelį. Tai galima pakartoti 2–3 kartus.
- Kai kava galutinai paruošta, ji atsargiai supilama į mažus puodelius, stengiantis neišjudinti tirščių induko dugne.
Turkiška kava – kuo ji naudinga?
Turkiška kava, kaip ir bet kuri kava, turi savo naudą sveikatai, tačiau svarbu ją vartoti saikingai. Be to, pastebima ir kita turkiškos kavos naudos pusė – kultūriniai aspektai. Turkiškai kavai priskiriamos standartinės kavos savybės, tokios kaip:
- Kofeinas ir energijos padidėjimas. Turkiška kava turi užtektinai kofeino, kuris gali padėti padidinti energijos lygį, pagerinti budrumą ir sumažinti nuovargį. Kofeinas taip pat gali pagerinti koncentraciją ir fizinį našumą. Standartiškai turkiška kava turi maždaug 50–65 mg kofeino viename puodelyje (apie 60–90 ml), tačiau šis kiekis ženkliai priklausomas nuo kavos pupelių tipo, malimo laipsnio ir ruošimo trukmės.
- Antioksidantai. Kava yra turtinga antioksidantų, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir gali sumažinti uždegimą organizme. Antioksidantai gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, todėl tai gali prisidėti prie bendros sveikatos gerinimo.
- Metabolizmo skatinimas. Tyrimai rodo, kad kofeinas gali padidinti medžiagų apykaitą ir riebalų deginimą, kas gali būti naudinga svorio metimo procese. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai gali skirtis priklausomai nuo individualios organizmo reakcijos.
- Sumažėjusi tam tikrų ligų rizika. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali būti susijęs su sumažėjusia rizika susirgti tam tikromis ligomis, tokiomis kaip 2 tipo cukrinis diabetas, Parkinsono liga ir tam tikros rūšies vėžys. Prie šių rizikų mažinimo gali prisidėti kava, paruošta turkišku būdu.
- Socialiniai ir kultūriniai aspektai. Be abejo, tikrai išskirtinis turkiškos kavos bruožas yrasocialinė vertė, kadangi ji dažnai ruošiama kartu su šeima ir draugais. Tokios socialinės interakcijos gali prisidėti prie geresnės psichologinės sveikatos ir bendros gerovės.
Nors turkiška kava yra skanus ir kultūriškai svarbus gėrimas, svarbu ją vartoti saikingai ir atsižvelgti į savo sveikatos būklę bei jautrumą kofeinui.
Šaltiniai:
https://worldcoffeebar.com/how-to-make-turkish-coffee/
https://coffeepassports.com/turkish-coffee-recipe/
https://drinkstack.com/coffee/turkish-brands/
https://www.youtube.com/watch?v=gj7Nnn7ycho&t=4s
Nuotrukos asociatyvinės © Canva.